stuomas

stúomas sm. (1) žr. stuomuo: 1. K.Būg, NdŽ Vieno stúomo, vieno storio Erž. Tai mažo stúomo merga – lyg pirštinė Skr. ^ Koks stúomas, toks protas Gs. Tiek stuomu, tiek razumu LMD(suv.). ║ Tas žmogus iš stúomo gerai atrodo Nm. [Marijos] pradėjimas ne tiektai yra girtinas kaip ižg viršutinio stuomo, bet ir brangus galybėje vyrijęjoje DP613. 2. Sut Greitai šmėkštelėjo lieknas moters stuomas rš. Tai mano tatuti, tai tavo stuomẽlis šaltas tai kap ledelis (rd.) Ml. Nekirskie, tėvuli, in kelelio berželio, in kelelio berželis tai mano stuomelis (d.) Tvr. Krinta galvos kai lapai, griūva stuomai kai tiltai LTR(Prng). 3. OGLII31 žr. stuomuo 4. 4. žr. stuomuo 8: Išskaldyk man iš stuomo balanų Drs. ^ Nuejo pas svetimą žmogų ir stovi lyg stúomas Švn. Ko tę stovi kap stúomas, o nedirbi Lš. 5. scom. NdŽ pastumdėlis: Tep jau toj stúomas vargo Lp.